Back

ⓘ Archyvistika – pagalbinė istorijos disciplina, tirianti archyvų darbo teoriją, metodiką ir organizavimą, archyvalijas, jų saugojimo, panaudojimo ir prieinamumo ..




                                     

ⓘ Archyvistika

Archyvistika – pagalbinė istorijos disciplina, tirianti archyvų darbo teoriją, metodiką ir organizavimą, archyvalijas, jų saugojimo, panaudojimo ir prieinamumo problemas, archyvų istoriją. Archyvistika siejasi su bibliotekininkyste ir informologija.

                                     

1. Istorija

Archyvistika kaip mokslinė disciplina susiformavo XVIII a. Prancūzijoje, kai buvo priimti 1789 m., 1790 m., 1794 m. Prancūzijos Konvento dekretai dėl Prancūzijos nacionalinio archyvo.

                                     

2. Lietuvoje

Lietuvoje archyvistika plėtojama nuo XIX a. antrosios pusės. Ją XIX a. antroje pusėje – XX a. kūrė ir plėtojo rusų istorikai bei archyvarai Nikita Gorbačevskis, Nikolajus Berežkovas, Vladimiras Pašuta, N. Bžostovskaja, lenkų – S. Ptašyckis, R. Mienickis, latvių – Ivanas Sprogis, lietuvių – Konstantinas Jablonskis. Į TSRS okupacijos pabaigą tą darbą dirbo Algirdas Antanas Baliulis, Domas Būtėnas, Sigitas Jegelevičius, E. Banionis; pirmieji trys archyvus tiria ir Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę. Daugiausia tiriama Lietuvos archyvų nuo XVI a. istorija.

Lietuvos archyvistus 1957–1990 m. rengė Maskvos istorijos archyvistikos institutas dab. Rusijos humanitarinis universitetas. Vilniaus universitete nuo 1966 m. studentams istorikams skaitomi archyvistikos spec. kursai, 1990–1996 m. buvo rengiami archyvistai. Iki 2016 m. studijuoti Archyvistiką, kaip atskirą nuo istorijos šaką, kvietė VU Komunikacijos fakultetas.

                                     
  • LDK raštinės veiklą, diplomatijos istoriją, Lietuvos Metrikos genezę, archyvistiką organizavo Lietuvos Metrikos tyrimą ir leidybą, parengė spaudai Lietuvos
  • naudojimo organizavimu. Istoriškai bibliotekininkystė glaudžiai susijusi su archyvistika Bibliotekininkystės mokslinės kryptys: bibliotekų istorija, teorija
  • Archeografijos skyriaus specialistas archeografas. Rašė karaimistikos ir archyvistikos klausimais. Spaudai parengė istorinių šaltinių rinkinių. Suredagavo
  • VU istorijos fak. e. dekano pareigas. Mokslinių interesų sritys: archyvistika archyvotyra, šaltinotyra, XIX - XX a. Lietuvos istorija ypač 1918 - 1940
  • šeimų, giminių. Archyvų darbo teoriją, metodiką, jų istoriją tiria archyvistika jos dalis archyvotyra tiria archyvus ir jų fondų istoriją, t. p., vertina
  • universitete, gavo magistro laipsnį. 1906 m. išvyko į Paryžių ir įstojo į Archyvistikos mokyklą, bet po pusmečio ją metė ir atsidėjo literatūriniam darbui.
  • Marburgo universitetas universiteto biblioteka. Aukštoji specialioji archyvistikos mokykla, aklųjų specialioji mokykla su audiobiblioteka federacinė sutrikusio
  • tyrimo kryptys  naujausia politinė, tarptautinių santykių istorija, archyvistika ir šaltinotyra. Skaityti pranešimai 10 - yje tarptautinių mokslinių konferencijų